- pragaras
- prãgaras sm. (3b), (1) Dk
1. SD247, P, I, M.Valanč, D.Pošk bažn. tikinčiųjų įsivaizdavimu amžinų kančių vieta po mirties: Tarsi visos pragaro dvasios išlindo iš urvų, suskrido tarp kalnų ir dabar kaukia, švilpia ir juokias J.Bil. Man ir pragare blogiau nebus Bgs. Abromas ižgirdo maldą didžturio, sančio prãgare DP538. Nepaliksi dūšios manos pragarè DP576. Tu pragarą užuvėrei KN174. | prk.: Tokia aš prãgaras (nesu tokia bloga, tegu nebijo manęs)! Rš. Pameskit gertie šitą prãgarą (degtinę) Dglš. ^ Lažų laikais gyveno žmonys kaip pragare (vargingai, sunkiai) Yl. Ėjo į dangų, nuėjo į pragarą KrvP(Jnš). Gerais norais pragaras grįstas rš. Dangus aukštai, pragaras ant žemės rš. Girto malda pragarañ eina Krs. Pragaras ir nekurstomas kūrenas PPr289. Arti pragaro gyvendamas, ir velnią į kūmus turi vadinti LTR(Plt). Su pinigais ir pragare nepražūsi TŽV594. Ak tu pragare vienas! (toks keiksmas) Plng.
2. prk. vargų, kančių, baisumų, neramumų vieta: Ak, tą baisią rudens naktį žemė pragaru pavirto S.Nėr. Tas dvaras, tas pragaras daug svieto vargina JD209. Martynas matė, kad tokiame pragare, kaip ties Verdenu, nei Dievas, nei velnias nepadėjo ir negalėjo padėti I.Simon. Žmonės čia sėdi nukeipę, braukia prakaito sroves ir betrokšta tik vieno: kaip nors sulaukti seanso pabaigos, pabėgti iš šito pragaro J.Balt. Visur buvau. Pačiame pragariausiame pragare B.Sruog. Ui, kaip tę prãgaras, kaip Levonas parsako (nupasakoja)! Mžš. ║ sunki, nežmoniška kančia: Prãgarą sieloje kęsti DŽ. Aš jum paliksiu jūsų pragarą! Bet dangų – pasiimsiu su savim S.Nėr. ║ baisus sąmyšis, triukšmas, siaubas: Dvi dienas ir dvi naktis degė liepsnojo priešo užkurtas žemėje pragaras E.Miež. Užvirė tikras pragaras sp. ^ Dvaras – žmonėms pragaras, o ponui – dangus PPr72.
3. SD235, J1, N praraja, bedugnė, pragarmė: Pilę ne mūrai, bet pragarai gyniojo S.Dauk. Neik, neik, o dingsi kaip pragare! Als. Siauta įsiutusios vilnys, norėdamos aną pragare jūros pagramzdinti S.Dauk. Kiti, nusluoguoti gėrybėmis, pagrimzdo jūros pragare S.Dauk. Norėčiau sėstis ant vilnies sprando ir ištyrinėti marių pragarus rš. Gink muni nuog peklos pragaro brš. | prk.: Mesk anuos į pragarą užmiršimo M.Valanč. Jam daug gero dariau, kad jis kybojo ant pragaru (buvo netoli pražūties) S.Dauk. ^ Akys – marios, širdis – pragaras (labai gobšus) Pšl. Pilvas – prãgaras: per vasarą veiki, veiki, per žiemą pervarai (viską suvalgai) Ad. ║ labai nuošali, neįžengiama vieta: Į tuos pragarus neginkite gyvolių J.
4. Ukm, Zr, Smn, Grž, Mžk prk. nesantaika, rietenos, barniai: Jų šeimoj tikras pragaras Vp. Pas juos ten gyvas pragaras: kasdien barniai, kasdien rietenos Krs. Namuose dabar yra gyvas pragaras, ten barniai neregėti A1885,14. Namuose terpu vyro ir pačios tiktai ardas, keiksmas ir gyvi pragarai Gmž. Kokią turi teisę pragarą namuose kelti?! J.Gruš. ^ Namai – pragarai, be namų negerai Sln, Dkš, J, LTR(Užp). Iki tėvas gyvas – negerai, mirė – prasidėjo pragarai KrvP(Eiš).
5. scom. prk. rijūnas, ėdrūnas, besotis: Prãgaras mergiotė Lkm. Eik tu, prãgarai, viską prageri (bara girtuoklį)! Kp. Tai ne svečias, bet prãgaras: blauzdinę išgėrė – dar negana Ss. Tėvas tiek ir bedarė, kad gainiojo mus iš kertės į kertę šaukdamas ir vadindamas mus pragarais, neprisotinamais rijūnais ir dar kitaip J.Balt. ^ Prarijo kaip prãgaras Rk. Tu kap pragaras, tau niekad negana Pun. Tu ryji kaip prãgaras Pbs. Mūsų katės – pragaraĩ JV749. Malu malu viena, pasižiūriu – diena. Ne saviem vaikam, čiužiem pragaram LTR(Dkšt).
6. prk. labai daug, begalės: Tame dvare yra prãgaras darbo J.
◊ prãgaro akmenė̃lis DŽ, Mrj chem., farm. sidabro nitratas (Argentum nitricum).prãgaro mašinà DŽ sprogstamas užtaisas su laikrodžio mechanizmu.prãgaro kam̃štis (vok. Hollenpfropfen)1. Alk suskretėlis.2. NdŽ nedorėlis.prãgaro raũplės (rauplė̃) NdŽ, Šn, Mrj juodligė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
